2021 metų gruodžio 9 dieną 18:00 val. vyko vieša paskaita apie korėjiečių kalbos ir rašto istoriją. Paskaitoje buvo kalbama apie pirmąjį Korėjos pusiasalio mitą, Korėjos priešistorę, kaip formavosi korėjiečių kalba bei kaip kito raštas istorijos tekmėje.
Tiems, kurie neturėjo galimybės sudalyvauti paskaitoje, dalinamės keletu vaizdo įrašų, kurie buvo rodomi paskaitos metu.
Žemiau esančiame vaizdo klipe, galite išgirsti kaip keitėsi korėjiečių kalbos skambesys bėgant metams. Vaizdo įraše yra pasakojama kaip korėjiečių kalba skambėjo XX a., XV-XVI a., X-XIII a. ir IX amžiuje. Atkreipiame dėmesį, kad vaizdo įraše yra šnekama korėjiečių kalba, tad siūlome pirma paskaityti įrašo santrauką lietuviškai žemiau.
XX a.
Video autorius pasakoja, kad dabartinė kalba, nuo XX a. pradžios kalbos, skiriasi nedaug – jaučiama japonų kalbos įtaka, tačiau galima suprasti, ką žmonės šneka.
XVII-XIX a.
Šiame tarpsnyje balsės buvo tariamos jau šiek kiek kitaip, tačiau dar buvo įmanoma suprasti tiek raštą, tiek gyvą kalbą.
XV-XVI a.
Jeigu su laiko mašina grįžtume į laikmetį (XV-XVI a.), kai Karalius Sedžiongas sukūrė korėjietišką raštą HANGUL (1443 m.), jau nebebūtų įmanoma susišnekėti su tuometiniais korėjiečiais. Balsių ir priebalsių tarimas – visiškai kitoks, žmonės naudoja kitokius žodžius ir posakius. Net ir paprasti žodžiai, tokie kaip ryžiai [ssal] yra tariami pseol. Arba žodis daina [norae] tariamas noregai.
X-XIII a.
Šiame laikotarpyje, Korėja yra vadinama Goryo šalimi, dar nėra išrastas korėjietiškas raštas ir naudojami kiniški hieroglifai. Susikalbėjimas tampa nebeįmanomu.
< IX a.
O jei nukeliautume dar į ankstesnius laikus, kai egzistavo Silla karalystė, korėjiečių kalbos jau nebeišeina vadinti korėjiečių – tai Silla kalba, kuri tik po daugiau nei tūkstančio metų virsta į dabartinę, korėjiečių vartojamą, kalbą.
Pasiklausykite!
Raštas HANGUL
O apie korėjiečių raštą ir jo sukūrimo istoriją, siūlome pažiūrėti šį Nacionalinio Hangul Muziejaus sukurtą edukacinį vaizdo įrašą.
